Rusijos karas Ukrainoje perbraižo Lietuvos teatralų kultūrinio bendradarbiavimo Rusijoje žemėlapį. Rimas Tuminas teigia nebedirbantis J. Vachtangovo teatre, Mindaugas Karbauskis pareiškė pasitraukiantis iš Maskvos Vladimiro Majakovskio teatro meno vadovo pareigų, Anželikos Cholinos šokio teatras vakar feisbuke pareiškė, kad menininkė „nutraukė savo kūrybinę veiklą šalies-agresoriaus teritorijoje ir grįžo į Vilnių“. Tačiau garsūs teatro vardai, iš kurių meno bendruomenė, rodos, labiausiai laukia aiškios pozicijos, pareiškimų ir veiksmų, tyli. Kodėl? Ko neįvertina juos dėl ryšių su Rusija kritikuojantys kūrėjai? Ar ilgalaikis bendradarbiavimas su Rusijos teatrais iš tiesų yra agresoriaus ekonomikos rėmimas dėl karjeros ambicijų?
Pokalbis su režisieriais Oskaru Koršunovu, kuris tik prieš kiek daugiau nei savaitę pristatė premjerą „Jelizaveta Bam“ Tovstonogovo didžiajame dramos teatre Sankt Peterburge, ir Tadu Montrimu, jau kelerius metus nedirbančiu Rusijoje, bet prieš mėnesį gavusiu neigiamą atsakymą dėl naujo pastatymo šioje valstybėje.
Ved. Indrė Kaminckaitė
