Iranas, penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir Europos Sąjunga vėl sėda prie derybų stalo, siekdamos gaivinti diskusijas dėl Irano branduolinės programos. Pirmasis diskusijų etapas praėjusią savaitę startavo Vienoje – ten pat, kur 2015 m. vadinamasis „branduolinis susitarimas“ ir buvo pasirašytas.
2018 m. D. Trumpo administracija iš „branduolinio susitarimo“ išstojo, grąžino ir dar labiau sugriežtino Irano ekonomiką gniuždančias sankcijas. Nuo to laiko Irano santykiai su Vakarais ir, labiausiai, su Jungtinėmis Valstijomis tik prastėjo – ypač po to kai Iranas reaguodamas ėmė didinti branduolinio ginklo gamybai reikalingo urano sodrinimo apimtis.
Prieš keturis mėnesius darbą pradėjus prezidento Joe Bideno administracijai, susitarimo dalyvės rodo norą grįžti tartis. Tiesa, diskusijas šią savaitę aptemdė kibernetinis išpuolis Natanzo branduolinė bazę, kurią, manoma, surengė Izraelis.
Kuo svarbios atnaujinamos branduolinės derybos ir ką reiškia ir ką reiškia likusiam pasauliui? Apei tai laidoje su Artimųjų rytų ir Irano politinius procesus tyrinėjančia politikos mokslų daktare Ieva Koreivaite ir JAV esančio Salemo universiteto tarptautinių santykių profesorius Kanishkanas Sathasivamas.
Ved. Lukas Kivita
