Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.
Žiūrėti televizorių ar ne – asmenininis kiekvieno pasirinkimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių – amžiaus, pomėgių arba domėjimosi sričių, taip pat paveikumo įspūdžiams bei daugelio kitų. Vieniems televizorius – draugas, kitiems – priešas; kiltų klausimas kam ir kodėl?
Sumanyta laidos dramaturgija ypač palanki disputui, ieškant galbūt ne vienintelio atsakymo į esminius, su šia tema susijusius, klausimus.
Atrodytų, kad nežiūrintieji televizoriaus gali būti laikomi jį žiūrinčiųjų savivertės žemintojais, nes jie didžiuojasi tuo, kad nežiūri ir mano esą pažangūs, labiau išsilavinę...Ar tikrai taip yra? Gal jie slapukauja ir vengia būti pavadinti snobais? Kokios televizijos programos žiūrėtinos, kiek laiko joms reikėtų skirti, kokio amžiaus vaikams, kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami kontroliuoti priešais televizorių ar kitų modernių įrenginių ekranus jų leidžiamą laiką?
Į šiuos ir kitus laidoje aptariamus klausimus išgirsite kiek neįprastus ir labai naudingus atsakymus, jeigu įsiklausysite į viešnios, karo psichologės, Geštalto psichoterapeutės ponios Karolinos Puzinaitės įžvalgas ir komentarus. Ji sako, kad mūsų smegenys gali būti traumatizuojamos, jeigu pamatome žiaurių vaizdų antplūdį, [erzinančią] girdimą informaciją, kuri gali sukelti „vidinį karą su savimi“ ir pabrėžia, svarbiausia – ugdyti sąmoningumą.
Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis
