„Aš vėl pas jus grįžtu”; „Kiekvieną nelemtą rudenį blogėja”, „Vėl rėkiu ant vaiko, nenoriu rėkti”. Lapkritis yra vienas iš tų populiariausių mėnesių apsilankyti psichiatro kabinete. Rugsėjį ir spalį žmonės dar kažkaip laikosi, tęsia vaikščiojimus parkuose, bendrauja, dar nesusisuka į „nieko nenoriu” kamuoliuką. Lapkritį tamsėja, šaltėja, šlapėja, niūrėja. Vėlinės primena tą siaubingą tiesą, jog nesame amžini. Taip socialiniame tinkle Facebook rašo gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kodėl taip sunku išgyventi lapkritį?
