1799 metų liepos 15 dieną Napoleono žygio į Egiptą metu prancūzų karininkas Pjeras Bušaras prie Rozetos (dabar - Ar Rašidas) atranda senovinėje ardytoje sienoje įmūrytą stelą su triraščiu tekstu - hieroglifais, Egipto demotiniu raštu, naudotu vėlesniu laiku po hieroglifų, bei senovės graikų kalba. Pastarasis labai greitai archeologams atskleidė, kad akmenyje iškaltas šventikų tekstas, garbinantis Egipto faraoną Ptolemėją V-tąjį,
valdžiusį šalį antrajame amžiuje prieš Kristų. Bet svarbiausia graikiškasis įrašas nurodė, kad visi trys tekstai skelbia tą pačią žinią.
Žmonijai atsivėrė galimybė įminti mįslę hieroglifų arba rašytinės kalbos, kuri buvo mirusi beveik du tūkstančius metų.
Demotinius raštus dar 1814 metais iššifravo anglas Tomas Youngas, tačiau pagrindinį hieroglifų mįslę įminti pavyko prancūzų egiptologui Žanui Fransua Šampoljonui. Naudodamasis senovės Graikų kalbos žiniomis Šampoljonas išsiaiškino, kad hieroglifais buvo užkoduoti tam tikri objektai, garsai ir garsų sąskambiai. Vos tik jam pavyko nulaužti hieroglifų kodą, prieš pasaulio mokslininkus senovės Egipto kalba ir kultūra atsivėrė plačiai kaip niekada.
Ir dar (kaimyno dėmesiui). Rozetos akmuo tebesaugomas Britų muziejuje Anglijoje nepaisant daugkartinių Egipto prašymų jį grąžinti.
