1770 metų balandžio 19 dieną europiečiai pirmą kartą išvysta rytinę Australijos pakrantę. Kapitono Džeimso Kuko, vieno iškiliausių XVIII amžiaus keliautojų, ekspedicija iš Anglijos išplaukė prieš metus. Pirminis jos tikslas buvo į Ramųjį vandenyną atplukdyti Karališkosios mokslininkų sąjungos, o tiksliau – į Taitį, kur jie planavo stebėti, kaip Venera praslenka Saulės disku. Tačiau kelionėje Džeimsas Kukas bendrakeleiviams prisipažino, kad turi ir slaptų nurodymų – surasti Terra Australis, apie kurios buvimą jau kuris laikas buvo įtariama, mat dar XVII amžiuje olandai buvo atplaukę prie žemyno krantų šiaurės vakaruose. Ekspedicija, kurią iš viso sudarė 94 vyrai, kelionėn leidosi anglimi varomu laivu „Endeavour“. Kaip ir planuota, keliautojai aplankė Taitį, kitas regiono salas, tuomet užsuko ir į Naująją Zelandiją, kuri jau buvo atrasta buvusios ekspedicijos metu ir Anglija jau buvo pareiškusi į jas teises. O tada pasitvirtino tai, apie ką buvo spėjama. Prieš atradėjų akis atsivėrė naujos teritorijos. Tai buvo Australija. Dienoraštyje Kukas rašė: „Tai, ką pamatėme, buvo visai nekalvotos žemumos. Į akis krito žaluma ir daugybė miškų, tačiau krantas visur švytėjo baltu smėliu.“ Į sausumą jis išlipo tik po devynių dienų ir susitikimas su vietos gyventojais nebuvo malonus, be to, istorikai ilgus metus vadovavosi tik Kuko aprašyta išsilaipinimo Botanikos įlankoje, ten, kur dabar yra Sidnėjus. Bet apie tai, mano mieli bičiuliai keliauninkai, pakalbėsime, kai ateis eilė šiems įvykiams mūsų „Įdomių faktų“ kalendoriuje.
