Shows
TOBULA KLAIDATØBULA KLAIDA #49. Nepriklausomybė nuo technologijųAr technologijų atsisakymas iš tikrųjų yra atsilikimas, o gal tai – sąmoningiausia pažangos forma? Amišai nesako "ne" technologijoms – jie klausia, ar jos stiprina bendruomenę, ar ją ardo, todėl renkasi telefoną daržinėje vietoj kišenėje, kompiuterį be interneto vietoj algoritmo, samdomą vairuotoją vietoj asmeninio automobilio. Galbūt nepriklausomybė šiandien prasideda ne nuo naujausio įrenginio, o nuo gebėjimo nuspręsti, ko mums iš tikrųjų nereikia. Kas nutiktų, jei rytoj dingtų internetas – tavo gyvenimas sustotų ar tik sulėtėtų? Atsijungimas prasideda ne nuo telefono išmetimo, o nuo etapų: energetinė autonomija, skaitmeninis išsikraustymas iš korporacijų serverių, re...
2026-02-1654 min
Ryto garsaiPocius: nors elektra smarkiai pabrango, fiksuotą tarifą pasirinkę gali būti ramūsJau šį mėnesį dalį gyventojų pasieks ženkliai išaugusios sąskaitos už sausio elektros energiją. Biržoje kaina, lyginant su gruodžiu, išaugo daugiau nei 80 proc. Kokios to priežastys ir kas mokės brangiausiai?Europos šalys ieško būdų, kaip stiprinti savo saugumą ir strateginę autonomiją, jei ateityje tektų veikti be Jungtinių Valstijų pagalbos.Siekiant užtikrinti atlyginimo skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą darbdaviai turės teikti informaciją apie atlyginimus savo darbuotojams.Daugėja žmonių, kurie akinius perka parduotuvėse, turguje ar elektroninėse parduotuvėse. Medik...
2026-02-052h 22
Dopisi iz Diznilenda PodcastPeder, Pop i Pravnik Podcast 025 (AUDIO)U novoj, rođendanskoj epizodi podcasta obeležavamo godinu dana rada analizom ključnih društvenih promena – od stanja na univerzitetu i pritisaka na kulturu, do važnih diplomatskih dešavanja i sistemskih problema. Ako ste mislili da su naše ocene o stanju u društvu preoštre, ova epizoda donosi spisak činjenica koje potvrđuju da su ovi procesi u punom jeku.
U ovoj epizodi govorimo o:
Autonomija univerziteta: Šta nam govori slučaj Jelene Kleut? Analiziramo aktuelne pritiske na akademsku zajednicu i poruku koja se šalje studentima i profesorima kroz pokušaje narušavanja integriteta univerziteta.
Diplomatske aktivnosti u Beogr...
2026-01-281h 53
Žinių radijasTechnologijų žingsniu: Kokie dirbtinio intelekto metai nusimato 2026-aisiais?Daugelis 2026-uosius mato kaip pereinamąjį laikotarpį: nuo brutalios plėtros – prie naujų tyrimų, nuo blizgių demonstracijų – prie tikslingo diegimo, ir nuo agentų, kurie žada autonomiją – prie tų, kurie iš tikrųjų papildo žmonių daromą darbą.
2026-01-0807 min
Povijesne kontroverzeHrvatsko ugarska nagodbaHrvatsko-ugarska nagodba iz 1868. bila je prijelomni trenutak u modernoj hrvatskoj povijesti kojom je formulirana autonomija Hrvatske i Slavonije unutar Habsburške Monarhije. Ipak, Nagodba je sadržavala brojne pravne nejasnoće koje su omogućile središnjim, osobito mađarskim vlastima, značajan nadzor nad hrvatskim poslovima. Zbog toga je od samog početka bila poprište suprotstavljenih tumačenja – kao simbol hrvatske autonomije, ali i ograničenja. Ova nagodba dugo je bila predmet oprečnih historiografskih tumačenja, a u današnjoj emisiji s povjesničarom dr. sc. Brankom Ostajmerom ćemo pokušati rasvijetliti politički kontekst njezina nastanka, njen sadržaj, poslje...
2025-12-2654 min
Liberalūs pokalbiai2025#16 Sudie, Amerika? Ar Europa ir Lietuva apsigins pačios? | Tomas JaneliūnasAr Amerika traukiasi, o Europai ir Lietuvai teks gintis pačioms? Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode su politologu Tomu Janeliūnu kalbamės apie Trumpo administracijos JAV nacionalinio saugumo strategiją, NATO ateitį ir Europos gynybą.Kartu su Jonu Vitkausku ir prof. Raimundu Lopata aiškinamės, ar tai tik griežtesnė Trumpo retorika, ar realių Euroatlantinių skyrybų pradžia. Ką reikštų JAV karių mažinimas Europoje, kokią įtaką tai turėtų Baltijos šalims ir ar Europa iš tikrųjų pajėgi apsiginti be Amerikos?Kalbam apie:Trumpo JAV nacionalinio saugumo strategiją ir jos pasekmes EuropaiDonald Trump užsienio politiką, JAV ir Europos santykius, įtampą NATO v...
2025-12-1133 min
NARALaura ir Jonė. Pinigai poroje (II dalis)Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis.
Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus.
Čia aptariami konfliktai poroje dėl pini...
2025-10-081h 09
Politikas podkāstsGints Apals: Droni Polijā bija mazāk svarīgi nekā politiskās slepkavības mēģinājums ASVRaidījumā Brīvības bulvāris saruna ar bijušo diplomātu un vēsturnieku Gintu Apalu par mūsdienu diplomātijas un varas attiecībām, diplomātijas iespējām un ģeopolitikas izmaiņām.
Diplomātija ir jēdziens, ko pēdējā gada laikā piesauc visbiežāk, gan runājot par to, kā apturēt un neeskalēt konfliktus Eiropā un pasaulē, gan runājot par to, kā karus vienmēr izbeidz ar diplomātiskām sarunām. Taču ne vienmēr viss ir publiski redzams un daudz kas ir saprotams tikai pēc tam.
Notikumi septembra otrajā nedēļā liek runāt u...
2025-09-1629 minBrīvības bulvārisGints Apals: Droni Polijā bija mazāk svarīgi nekā politiskās slepkavības mēģinājums ASVRaidījumā Brīvības bulvāris saruna ar bijušo diplomātu un vēsturnieku Gintu Apalu par mūsdienu diplomātijas un varas attiecībām, diplomātijas iespējām un ģeopolitikas izmaiņām.
Diplomātija ir jēdziens, ko pēdējā gada laikā piesauc visbiežāk, gan runājot par to, kā apturēt un neeskalēt konfliktus Eiropā un pasaulē, gan runājot par to, kā karus vienmēr izbeidz ar diplomātiskām sarunām. Taču ne vienmēr viss ir publiski redzams un daudz kas ir saprotams tikai pēc tam.
Notikumi septembra otrajā nedēļā liek runāt u...
2025-09-1629 min
Bala žinoNei vaiko, nei vainiko: moters kūnas ir tradicinės bendruomenės lūkesčiaiKaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas (ar vaikai) galėdavo rastis ir iki vestuvių, o susilaukti vaikų tiek, kiek Dievas duos, taip pat ne visada būdavo pageidaujama, ypač turint omenyje, su kokia rizika susidurdavo gimdyvės iki pat XX a. vidurio, tad būdavo imamasi tam tikrų priemonių, kaip to nėštumo išvengti. Šioje laidoje apie reprodukciją, moterų pasirinkimus, jų kūno autonomiją ir visuomenė...
2025-08-2253 min
Liberalūs pokalbiai2025#4 Švietimo įkaitai: kam skirtos reformos? | G. Mažeikis, G. Sarafinas, R. Lopata, R. Gruodytė Ar švietimo reformos Lietuvoje kuriamos vaikui – ar sistemai? Kodėl brandos / vieningas egzaminas (VBE) vis dar primena bausmės mechanizmą, o mokyklų autonomija dažnai lieka tik popieriuje? Šiame „Liberalūs pokalbiai“ epizode kalbam, kam iš tikro skirtos mūsų reformos ir ką daryti dabar, o ne po 15 metų.Diskutuojame apie švietimą Lietuvoje, švietimo reformą, egzaminų sistemą ir užduočių kokybę, „kabinetines“ reformas, mokyklų ir aukštųjų autonomiją, privačių vs. valstybinių mokyklų dinamiką, mokytojų trūkumą, prestižą ir emocinę būklę, karjeros ugdymą bei tai, kaip dirbtinis intelektas švietime kuria naują įtampą klasėje. Tikslas paprastas – grąžinti vaiką į sistemos centrą....
2025-08-1856 min
Rīta intervijaNozares pārstāve: Latvijas izglītības sistēma ir pārregulētaLatvijas izglītības sistēma ir pārregulēta, un tas ir tādēļ, ka ir daudz organizāciju, kas uzskata, ka to uzdevums ir nemitīgi iejaukties izglītības procesos. Tā intervijā Latvijas Radio raidījumā "Labrīt" pauda Neatkarīgās izglītības biedrības vadītāja Zane Ozola.
Viņai pieder privātskola „Patnis” un Ozola nupat kļuvusi par izglītības un zinātnes ministres ārštata padomnieci iekļaujošās un speciālās izglītības jautājumos.
Amatpersona sacīja, ka gadu gaitā radīta gūzma normatīvu, taču skolām būtu jāļauj lielāka autonomija, l
2025-07-2512 min
LRT Aktualijų studijaKokia Baltarusijos opozicijos vieta Lietuvos visuomenėje?Baltarusijos opozicijos atstovo Siarhejaus Cichanouskio pasisakymai, kad nepavykus nuversti A. Lukašenkos režimo iš šalies išvykę baltarusiai galėtų kurti autonomiją turinčias „salas“ kitose šalyse, sukėlė nemenką ažiotažą Lietuvoje. Pats Cichanouskis tikino buvęs ne taip suprastas, sako, kad omenyje turėjęs baltarusių verslo centrų steigimą.Laidoje dalyvauja Baltarusijoje gimęs Lietuvos pilietis Borisas Abramovas, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, Svetlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, Seimo narys Ruslanas Baranovas.Ved. Agnė Skamarakaitė
2025-07-2452 min
Zināmais nezināmajāEmocionālais briedums neiestājas līdz ar konkrētu vecumu, daži to nesasniedz nekadKad mazs bērns savā likstā vaino kādu citu, pārlieku asi reaģē stresa situācijā vai ir centrēts uz sevi un savām vēlmēm - to mēs itin viegli saprotam un skaidrojam ar vecuma īpatnībām, bet, ko darīt, ja šādas reakcijas rada pieaugušais? Pasē pilngadību sasniedzam līdz ar 18. dzimšanas dienu, bet, kad par pieaugušo ir uzskatāms cilvēks no bioloģijas skatu punkta? Vai cilvēka smadzenēs emocionālais briedums tiek sasniegts līdz ar kādu gada skaitli, bioķīmisku procesu vai smagu iekšēju darbu ar savām domām un darb...
2025-07-0746 min
Agelast podcast„Borba za autonomiju univerziteta je borba za opstanak društva” | prof. dr Aleksandar Baucal | 286Podržite me na Patreonu: https://www.patreon.com/agelastJednokratne donacije kanalu: https://www.paypal.me/agelastpodcastKripto donacije: BTC: 1BdrToPVPRbMtzPkdX8z3wviTHZZyzqD7wETH: 0xe189975f215102DD2e2442B060D00b524a608167FB: https://www.facebook.com/galebnikacevicInstagram: https://www.instagram.com/agelast_/Twitter: https://twitter.com/GalebNikacevA1: https://a1.rs/privatniMazda:1. Web: https://www.mazda.rs2. Facebook: / mazdasrbija3. Instagram: / mazda.rsŠta se trenutno dešava sa visokim obrazovanjem u Srbiji? Šta se to raz...
2025-06-082h 14
Otvoreni razgovoriUmeće rasta: kako samoprihvatanje oslobađa našu unutrašnju motivaciju - Mia Popić & Jovana RanđelovićDa li možeš zaista da napreduješ, a da u startu ne prihvataš sebe baš takvog kakav jesi?Kako „autonomija, svrha i umeće“ postaju gorivo za tvoj rast?I kako sve to zajedno vodi ka onom trenutku kad zaboraviš na vreme i uroniš u flow stanje?U ovoj epizodi pričamo o:🌟 Bezuslovnom samoprihvatanju – i zašto to nije isto što i pasivnost i odustajanje od ličnog razvoja.🌟 Motivaciji 3.0 – šta nas pokreće kad nema spoljašnjih nagrada?🌟 Flow stanju – onom trenutku kad radimo sa lakoćom i strašću.🌟 Razvojn...
2025-06-061h 00
Kurp griezies, pasaule?Palestīnieši, Izraēla, Gazas josla: vai iespējams atraisīt šo Tuvo Austrumu Gordija mezgluPalestīnieši, Izraēla, Gazas josla - Tuvo Austrumu Gordija mezgls. Vai šo mesglu ir iespējams kā atraisīt vai cirst? Iespējamos un neiespējamos risinājuma variantus apspriežam ar muzeja "Ebreji Latvijā" vadītāju ļju Ļenski.
Vai ir kāda iespēja, ka tas viss atgriežas apmēram tādā situācijā, kādā tā bija šī kara sākuma?
Iļja Ļenskis: Ko mēs aprakstam kā situāciju? Šodien ir sešsimtā diena [raidījuma ieraksta dienā] kopš "Hamās" uzbrukuma Izraēlai. Vēl joprojām ir 58, ja es nemaldos, ķīlnieki Gazā, kā to apraksta Izraēla, vismaz 24 no viņiem i...
2025-05-2927 minPolitikas podkāstsPalestīnieši, Izraēla, Gazas josla: vai iespējams atraisīt šo Tuvo Austrumu Gordija mezgluPalestīnieši, Izraēla, Gazas josla - Tuvo Austrumu Gordija mezgls. Vai šo mesglu ir iespējams kā atraisīt vai cirst? Iespējamos un neiespējamos risinājuma variantus apspriežam ar muzeja "Ebreji Latvijā" vadītāju ļju Ļenski.
Vai ir kāda iespēja, ka tas viss atgriežas apmēram tādā situācijā, kādā tā bija šī kara sākuma?
Iļja Ļenskis: Ko mēs aprakstam kā situāciju? Šodien ir sešsimtā diena [raidījuma ieraksta dienā] kopš "Hamās" uzbrukuma Izraēlai. Vēl joprojām ir 58, ja es nemaldos, ķīlnieki Gazā, kā to apraksta Izraēla, vismaz 24 no viņiem i...
2025-05-2927 min
Dienas katehēze ar pr. Jāni MeļņikovuBaznīca un politiskā kopiena | Dienas katehēze ar pr. Jāni Meļņikovu | RML S10E084 | Pr. Jānis Meļņikovs | 26.05.2025Baznīca nošķirta no politiskās kopienas, katrai ir sava autonomija un neatkarība. Taču vienlaikus ir nepieciešams attīstīt sadarbību, lai kalpotu cilvēku kopējam labumam. Reliģiskas un sirdsapziņas brīvības ir jārespektē, bet tās nav neierobežotas tiesības. Taisnīgi, kopējā labuma dēļ un atbilstoši morālai kārtībai ir jānosaka taisnīgas robežas.
2025-05-2640 min
Pakeliui su klasikaEglė Grėbliauskaitė apie kūrybos autonomiją: ribas junta tik tie, kurie prie jų priartėjaKokios yra realios menininkų galimybės kurti? Tokia diskusija atspindima Eglės Grėbliauskaitės filme „Konsiliumas“.Vilniuje, Medinės miesto architektūros muziejuje, rengiamas maisto ir garso performansas „Naktinis piknikas“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Į Lietuvos kompozitorių kūrinių 15-uką pateko Felikso Bajoro „Arkos“.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKĄ rengiama tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši operos solistė Kamilė Bonte.Ved. Odeta Vasiliauskait
2025-04-301h 54
KomentarasEuropos strateginė autonomija ir Europos civilizacinis tapatumasEuropos strateginė autonomija ir Europos civilizacinis tapatumas.Komentaro autorius politologas Gintas Karalius.
2025-04-1605 min
Žaidžiam žmogųDeimantė Rudžinskaitė Ivanauskė: „Laikantis dogmų, gyvenimas eina pro šalį“Jei vienas žmogus pasakytų, kad iš dangaus nusileido, pavyzdžiuis, milžiniškas ežiukas ir kažką pasakė, tai gal atrodytų keista. O jei ežiuku tikėtų tūkstančiai, milijonai, ar tai virstų nauju religiniu judėjimu?Augusi Jehovos liudytojų bendruomenėje su smurtaujančiais tėvais, fotografė ir bestselerio „Pasaulietė“ autorė Deimantė Rudžinskaitė Ivanauskė turėjo daug iškęsti, kad išgyventų, susiformuotų ir taptų tuo, kas pati norėjo būti. Ir dabar ji dosniai dalinasi apie savo nelengvas patirtis ir tai, kaip pavyko iš viso to išeiti. Aptariame skirtumą tarp tėvų, kurie augina vaiką kaip atskirą savaran...
2025-03-201h 14
Dva i po psihijatra93 - Moje pravo JA! (Autentičnost)"Beskrajni, plavi krug. U njemu, zvezda.“ Kako biti svoj u svetu očekivanja? Danas u studiju cela ekipa - Olivera, Mihailo i Roberto uz Olympus napitke pričaju o autentičnosti. Šta zapravo znači biti autentičan, zašto je to važno i kako prepoznati kada (ni)smo verni sebi? Da li nas društvo oblikuje više nego što mislimo? Kako strah od odbacivanja utiče na našu autentičnost? I da li je moguće pronaći ravnotežu između sopstvene suštine i spoljašnjih očekivanja? Biti svoj znači živeti u skladu sa svojim vredno...
2025-03-031h 30
Mama po svom47:Carski rez, VBAC, snaga i podrška sa Jelicom PetrićU ovoj epizodi imam dragu osobu u gostima, Jelica porođajni educator, VBAC dula. Teme koje obrađujemo su sledeće:Važno je razgovarati o iskustvima porođaja.Žene često osećaju pritisak da se podvrgnu carskom rezu.Podrška žena je ključna tokom porođaja.Autonomija žene u odlučivanju o svom telu je bitna.Priprema za porođaj može uključivati emocionalno isceljenje.Masaža ožiljka može pomoći u fizičkom i emocionalnom oporavku.Statistika o rizicima porođaja može biti obmanjujuća.Žene treba da se i...
2024-11-2956 min
Diplomātiskās pusdienasSentkitsa un Nevisa: mazākā federatīvā valsts pasaulē; abu salu attiecībās nav saskaņasRaidījumā Diplomātiskās pusdienas dodamies ceļojumā uz gana siltām zemēm – uz Karību jūras reģionu, uz Sentkitsu un Nevisu.
Iespējams, ka esat dzirdējuši arī otru šīs valsts nosaukumu – Svētā Kristofera un Nevisas sala. Arī mums tas sākumā radīja nelielu apjukumu, taču izskaidrojums ir ļoti vienkāršs. „Kit” senos laikos bija deminutīvs jeb pamazināmā forma vārdam Kristofers. Un Svētais Kristofers, jeb dažreiz saukts arī par Kristapu, ir ceļotāju aizbildnis, kura vārdā pirmais salās ieceļojušais eiropietis – Kristofors Kolumbs – tad arī ir nosauca vienu no di...
2024-10-0116 min
Pievienotā vērtībaKravas elektrotransporta attīstība Latvijā: plusi un mīnusiRaidījumā Pievienotā vērtība runājam par attālināto darbu, kurš mums lielākoties negaidīti uzkrita uz galvas pandēmijas laikā, bet šķiet, ir uz palikšanu. Runājam arī par elektroauto – bet kravas elektroauto. Kas kavē to attīstību un vai drīz varam gaidīt, ka preces mums piegādās elektrisks transports?
Politiķi runā, bet cilvēki dara un izdzīvo politiķu sarunāto. Arī elektroauto jomā. Un ja pasažieru elektroauto uz ielas vairs nav nekāds retums, tad ar dažādiem kravas auto situācija ir bēdīgāka. To skaits ir mērāms vien dažos simtos...
2024-09-3019 min
Divas puslodesEiropa spriež par atbalstu Ukrainai. Polijas zemnieku protesti. Zviedrija būs NATOFrancijas prezidenta Emanuela Makrona izteikumi pēc viņa organizētās konferences, kurā tika spriests par palīdzību Ukrainai, radījuši viļņošanos - vairāku valstu vadītāji steiguši mierināt savus iedzīvotājus, ka viņi karavīrus uz Ukrainu nesūtīs. Šādu iespēju tomēr pieļāvis Makrons, pēc konferences presei stāstot par tās rezultātiem.
Šonedēļ beidzot pēdējais no valstu parlamentiem ir devis savu akceptu Zviedrijas uzņemšanai NATO, pēc tādas kā koķetērijas Ungārijas premjers ir ļāvis savai partijai balsot par Zviedrijas pieteik...
2024-02-2853 min
Iš spintosTrans patirtys Lietuvoje – ieškoti šablono yra žalingaTranslyčių asmenų teises ginančios organizacijos Trans Autonomija nariai atviri – translyčiai žmonės Lietuvoje negali jaustis saugūs ir pilnavertiškai gyventi savo gyvenimo dėl egzistuojančių cis normatyvinės...
2023-12-201h 47
Živeti GlasnoKreativna autonomija.Kreativna autonomija je povezana sa slušanjem unutrašnjeg vođstva koje nas usmerava ka odlukama koje su u skladu sa našom prirodom i kreativnim potencijalima. Kako da je postigneš, poslušaj u današnjoj epizodi.
Link do programa: https://zivetiglasno.com/program/
Produkcija: Fabrika kreativnosti
2023-10-2024 min
TendencingaiTendencingai. Mados dialogai: fotografė Elena KrukonytėFotografija, kuri veikia kaip praeities samplaika, interpretuota per dabartį. Fotografė Elena Krukonytė pasakoja, kad vėlyvais 90-aisiais gimusi karta savo kūryboje neretai naudoja nostalgišką žvilgsnį, kuris susipina su šiandienos medijų fragmentišku srautu. Ir vis tik Elenai pavyksta sukurti vaizdinius, kurie informacijos bei vaizdų gausoje nepaskęsta bei išlaiko savo autonomiją – tiek mados, tiek meniniame ir komerciniame kontekste. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
2023-10-1839 min
Dešimt balųDešimt balų. Ko nežino šiųmečiai vienuoliktokai apie priėmimo į universitetus sąlygas?Šį penktadienį pajūryje renkasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Posėdis žada būti itin karštas. Pagrindinis klausimas, ar sutikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu projektu - Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti asociaciją (LAMA BPO) perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“. LAMA BPO įsteigė patys universitetai, bet ši asociacija iki šiol buvo finansuojama daugiausia ministerijos iš ES paramos projektų lėšų. Daugumos universitetų atstovų nuomone, ministerijos ketinimai LAMA BPO perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai yra kišimasis į universitetų autonomiją, todėl pastarasis valdybos posėdis buvo itin audringas.Kiek šis galimas pokytis turėtų įtakos stojantiesiems bei kaip keisi...
2023-09-2828 min
Homo cultus. Iracionali būtisHomo cultus. Iracionali būtis. Kodėl valgome vištą, bet ne papūgą? Pokalbis su Karoliu Jonučiu apie mūsų realybės suvokimąPirmajame laidos „Iracionali būtis“ epizode – svarstymai, kaip formuojamas mūsų realybės suvokimas. Įvadinė tema skatina klausytojus permąstyti savo mąstymo autonomiją ir atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl renkuosi vieną, o ne kitą alternatyvą. Pietums valgyti vištą ar papūgą? Būti individualistu ar integruotis į bendruomenę? Kaip kultūra bei socialinės normos veikia šiuos pasirinkimus?Pirmojoje laidos dalyje susipažįstama su elgsenos ekonomikos tyrimais, siekiančiais suvokti, kaip giliai žmogaus realybės suvokimą veikia išorės veiksniai bei kultūra. Antrojoje laidos dalyje, pokalbio su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu metu gilinamasi į tai, kaip šiuolaikinėje...
2023-09-1249 min
Diplomātiskās pusdienasZambija: 20 miljonus iedzīvotāju lielajā valstī runā vismaz 70 atšķirīgās valodāsRaidījumā Diplomātiskās pusdienas dodamies uz kādu valsti Āfrikas dienvidos. Valstī ir daudz parku un safari zonu, ka arī uz tās robežas ar Zimbabvi atrodas slavenais Viktorijas ūdenskritums, ko vietējie dēvē par Mosi-oa-Tunya jeb “dūmi, kur dzimst pērkons”.
Valsts senais nosaukums bija Ziemeļrodēzija. Tas pastāvēja, kamēr valsts bija daļa no britu protektorāta, respektīvi no 1911. līdz 1964. gadam. Reģions ieguva nosaukumu Sesila Rodasa vārda dēļ, britu imperiālista un kalnrūpniecības magnāta, kuram bija nozīmīga loma Āfrikas kolonizācijā.
1964. gadā Ziemeļrodēzija ieguva n...
2023-06-1322 min
Pirmas sakinysPirmas sakinys. Ignazio Aistis: atmintis ir autonomijaJo mama – vertėja Rytė Janauskaitė, tėvas – šviesaus atminimo redaktorius Bronys Savukynas, ir „Kultūros baruose“, ir šeimos namuose sutelkdavęs būrį šviesuomenės. Menininkų ir intelektualų idėjas, svarstymus apie kultūrą, taip pat ir antisovietinius anekdotus nuo vaikystės girdėdavo ir sūnus Aistis, gyvenime nenutolęs nuo kalbos ir jos gludinimo.„Pirmame sakinyje“ su Ignazio Aisčiu pasikalbėjome apie atmintį, šeimos įtaką jo asmenybei, vaikišką žavėjimąsi į namus dažnai užklysdavusių tėvų draugų kompanija ir ankstyvą suvokimą – „nenoriu būti panašus į nieką“.Nuotraukoje – 2018-ieji, Ignazio Aistis Paryžiuje po teroro akto.Ved. Mindaugas Nastar
2023-04-1338 min
Jautājums no provincesVārdnīca blēžu un stulbeņu atpazīšanaiRaidījuma draugu kolekte https://donate.stripe.com/eVa3eb1811IAcdW3cc tavi EUR ir atbalsts brīvu cilvēku brīvām sarunām.
Šajā sērijā:
01:30 Krievu vatņiki Berlīnē un Rīgā; kurš tanku bučotājiem gādā puķes?
04:50 Piķa un demokrātijas riņķadancis Ogres muzejā; kuras no superlūzeru Par un JKP mušām salidoja uz medus podu; Progresīvie un Rosļikovs vienojas cīņā pret Helmani; kā izpaudīsies muzeju autonomija Rēzeknē vai Daugavpilī?
16:30 Vai muzeja darbinieki paglāba valsti no skandāla un Helmani no nepatikšanām...
2023-03-0158 min
Homo cultus. Tarp praeities ir ateitiesHomo cultus. Rūpesčio etika – kas tai? Ar įmanoma rūpestinga politika? Pokalbis su Renata BikauskaitePrieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Kaip moralės atskaitos tašku gali tapti motinos ir vaiko ryšys? Koks yra rūpesčio etikos ir politikos santykis? Ar šiuolaikinė politika gali tapti rūpestingesnė? Ar lietuvių solidarumą su ukrainiečiais g...
2023-02-1753 min
Beta Podcast - Vazno je da znasVažno je da znaš – EP 977Pregled vesti agencije Beta o događajima koji su obeležili dan u Srbiji, regionu i svetu-19.januar 2023. Teme: U Novom Pazaru su dve osobe upale u nabujalu reku Trnavicu i utopile se, lideri Zapadnog Balkana, među kojima i predsednik Srbije Aleksandar Vučić, u Davosu učestvovali na panelu "Diplomatski dijalog na Zapadnom Balkanu", Andrej Plenković, Borjana Krišto, Bernar Emije, peter Stano, KM tablice, Manuel Saracin, Snežana Paunovič, Boško Obradović, agencija, BETA, #AgencijaBeta, Zajedno, predizbori, Beograd, gradonačelnik, Slađana Stojisavljević, LSV, Demostat, autonomija, sever Kosova, bolnica, lekari, Laza Lazarević, IvanaStašević Karličić, TOK, krivične prijave, Vo...
2023-01-1905 minŽaidžiam žmogųŽaidžiam žmogų. Ajaus Jurgaičio trans autonomijaJei savęs pažinimas – svarbiausia kelionė gyvenime, tai kitų pažinimas – didžiausias malonumas. O ypač, kai tas žmogus – be galo šiltas, įdomus, lygybei neabejingas Ajus Jurgaitis. Ajus su bendraminčiais įkūrė trans žmonių asociaciją „Trans Autonomija”, kuri švenčia metų gimtadienį. „Žaidžiam žmogų“ kartu su Ajumi kviečia pažvelgti į translyčių žmonių realybę Lietuvoje (su kokiomis problemomis susiduria ir kokių lūkesčių ši auganti bendruomenė turi), griauna mitus ir primena, kad svarbiausia, ką vertėtų žinoti kalbant apie trans žmones – pagarba.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė
2022-12-151h 02TendencingaiTendencingai. Mados intelektualės Prada bei KawakuboKokią madą kuria dizaineriai, pirmiausiai žinomi kaip meno ar net politikos intelektualai? Italė Miuccia Prada bei japonė Rei Kawakubo madą prisijaukina savaip – dekonstruoja egzistuojantį madingą siluetą, dėvinčiajam suteikia absoliučią autonomiją bei kuria įtampas tarp to, kas gražu ir kas laikoma estetine bjaurastimi. Tokie kontrastai nulėmė, kad šių intelektualių kolekcijas mados istorikai vadina aukščiausio lygio kūryba, apie kurią jau rašomi ir mados vadovėliai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
2022-11-2344 min
DirektnoMi smo zemlja onog prosečnog građanina koji ne može da ostvari svoja prava„Iz daljine se može dobro vladati, ali se samo iz blizine može dobro upravljati“
Srbija ide prema apsolutnoj centralizaciji, koja se sada oseća praktično i u samom Beogradu, saglasni su sagovornici podkasta Direktno.
„Veliki delovi Beograda su potpuno otuđeni i ono što je sada centar sveukupne moći jeste jedan mali prostor od nekoliko kvadratnih kilometara oko Skupštine, Predsedništva, predsednika i tako dalje“, smatra Danijel Dašić iz Nacionalne koalicije za decentralizaciju.
Kako kaže politikolog Duško Radosavljević, teško je naći pravog protivnika decentralizacije, iako n...
2022-10-2619 min
Divas puslodesŠūpojas Itālijas valdība. Baidena Tuvo Austrumu tūre. Zelenskis atbrīvo vairākus vadītājusItālijas valdība piedzīvo neuzticības balsojumu. Džo Baidens pirmo reizi apmeklējis Tuvos Austrumus, būdams ASV prezidenta amatā. Savukārt Ukrainas prezidents Volodimirs Zelenskis atstādinājis no amata vairākas augstas amatpersonas - Ukrainas Drošības dienesta vadītāju Ivanu Bakanovu un valsts ģenerālprokurori Irinu Venediktovu. Pasaules aktualitātes raidījumā Divas puslodes vērtē Ģeopolitikas pētījumu centra direktors, Rīgas Stradiņa universitātes asociētais profesors Māris Andžāns un Latvijas Ārpolitikas institūta asociētais pētnieks Gints Jegermanis.
Sašūpojas Itālijas valdība
Bezpartejiskā premjerministra Mario Dragi valdība Itālij...
2022-07-2054 minDirektnoŠta su lokalne samoupraveLokalne samouprave u Srbiji niti su lokalne, niti su samoupravljačke , složili su se gosti prve epizode emisije Direktno. Autonomija u odlučivanju na lokalnom nivou i decentralizacija vlasti odlike su uređenog društva sklonog progresu.
„Ja mislim da danas, u današnjim uslovima ona služi isključivo vlasti i to izuzetno centralizovanoj kakva je na delu u Srbiji. A zapravo bi trebala da se bazira na principu decentralizacije upravljanja,“ rekla je Branka Ćurčić dodajući da bi lokalna samouprava mogla da se preimenuje u centralnu upravu.
ŠTA JE UOPŠTE LOKALNA SAMOUPRAVA...
2022-07-1822 min
Šī diena vēsturē17. maijs. Galīsiešu literatūras dienaGalisiešu valoda ir rada portugāļu valodai, taču tajā runā Spānijas ziemeļrietumos, Galisijas autonomajā apgabalā. Nozīmīgs datums galisiešu nacionālās pašapziņas attīstībai bija 1863. gada 17. maijs, kad nāca klajā dzejnieces Rozālijas de Kastro dzejoļu krājums „Galsiešu dziesmas”.
17. maijs ir oficiāli svētki Galisijas autonomajā apgabalā Spānijā – Galisiešu literatūras diena. 1863. gada 17. maijā nāca klajā dzejnieces Rozālijas de Kastro krājums „Cantares galiegos” – „Galisiešu dziesmas”. Tā bija pirmā galisiešu valodā izdotā grāmata pēc apmēram trīs gadsimtu pārtraukuma, kuru galisiešu valodas vēsturē dēvē par „...
2022-05-1704 min
OgledaloTreba raditi na liberalnoj opcijiU novoj epizodi podkasta mozete da čujete razgovor sa predstavnikom Nacionalnog saveta ukrajinske nacionalne manjine u Vojvodini, Miroslavom Hočakom. Pričali smo o humanitarnoj pomoći, statistici izbeglih ljudi u svetu, okolini i Srbiji.
Podkast pripremila Ivana Čordaš
2022-04-2931 minOgledaloCenzura cenzoraVPN i Telegram ključne su reči koje je u ovom trenutku, u Ukrajinsko-ruskom ratu označavaju slobodu govora i medija. Građanima se pored virtuelne privatne mreže i enkriptovane aplikacije za dopisivanje, prepočuje i korišćenje Tor internetskog pretraživača koji se koristi za pristup “dubokom” internetu, jer zbog sistema koji štite privatnost i podatke korisnika, gotovo da je nemoguće kontrolisati i sankcionisati korisnike.
Osim zapadnih medija cenzurisanih u Rusiji, ove zaobilaznice cenzure svojoj publici preporučuju i ruski mediji, cenzurisani na zapadu.
Ruska vlast doneo je zakon kojim se sa do 15 godin...
2022-03-1835 minOgledaloDecentralizacijom do veće kontrole vlastiDa li Beograđani znaju šta su stvarni problemi u Malom Iđošu? Kako građani Perleza mogu sami da donose odluke koje se tiču njihove zajednice? Zašto se u krugu dvojke odlučuje o Južno-Bačkom okrugu?
O tome koji su uslovu potrebni da bi vlast uopšte mogla da se decentralizuje, koje su prednosti ali i mane decentralizacije, i kako će decentralizacija izgledati u ogledalu izbora, govori gost Ogledala Aleksandar Popov iz Centra za regionalizam Novi Sad.
Decentralizovana vlast u regionima, sub-regionima i loklanim samoupravama je najbliža građanima jer građ...
2022-02-1829 min
72 atspalviai72 atspalviai. Translytis menininkas Alex Kochan: skaudu, bet reikia būti matomamMenininkas, aktyvistas, asociacijos Trans Autonomija bendraįkūrėjas Alex Kochan sako, kad patinka, kai žmonės vadina „juo“, tačiau liūdina, kai net paprašyti kai kurie ignoruoja šį norą. Kodėl jis pasirinko viešumos kelią ir kokia yra atvirumo kaina? Kodėl Alex savo mene translyčius asmenis sąmoningai mitologizuoja ir demonizuoja? Kodėl tą daro visuomenė? Kaip bendruomenės matomumą kūrėjas ketina didinti drauge su asociacija Trans Autonomija? Kokias ambicijas ir lūkesčius kelia ši, savo veiklą dar tik pradedanti, organizacija?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
2022-02-0344 minOgledaloMame ili preduzetniceDok su na nebu pucali vatrometi, u porodilištima širom Srbije rađale su se prve bebe čiji će roditelji za njih dobiti 300, umesto do sada 100 hiljada dinara jednokratne državne pomoći za prvorođeno dete.
„Što se tiče drugog i trećeg deteta, za drugo dete imate dve godine plaćanja puta 10.000 mesečno. Za treće imate 10 godina puta 12.000 mesečno i za četvrto dete 10 godina puta 18.000 dinara mesečno. Posebno za drugo dete, mere će biti uvećane, jer je ono vrsta prelomnice kod majki, ali i kod muškaraca“, rekao je predsednik Aleksandar Vu...
2022-01-2129 minOgledaloGrađani ipak jači od vlastiIako je obećano da će projekat „Jadar“ biti bezbedan za životnu sredinu i da će od njega svi imati koristi, približavanjem početka realizacije projekta počeli su i protesti protiv delovanja kompanije „Rio Tinto“ u Srbiji.
Građani u većim gradovima blokirali su saobraćaj kako bi država prihvatila njihove zahteve. Višečasovno blokiranje važnijih saobraćajnica u nekim medijima od strane vlasti bilo je predstavljeno kao ilegalno, huliganski, nasilno. Demonstranti su bili okarakterisani kao članovi opozicionih stranka, kako bi se protestu oduzeo legitimitet apolitičnog, građanskog.
Međutim, nakon pritiska, d...
2021-12-1730 minHomo cultus. Tarp praeities ir ateitiesHomo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ar nacionalizmas neigia asmens laisvę ir autonomiją? Pokalbis su Kęstučiu GirniumiNacionalizmas – viena įtakingiausių moderniosios Europos ideologijų, kuri formavo ir vis dar stipriai formuoja moderniųjų tautų savimonę, piliečių pažiūras ir pamatines politinės vaizduotės struktūras. Po nacizmo ir fašizmo pralaimėjimo Europoje nacionalizmas prarado nemenką dalį savo filosofinio ir moralinio žavesio, tačiau ši pasaulėžiūra išlieka įtakinga ir kai kuriose šalyse netgi įgauna naują kvėpavimą. Kokia nacionalizmo vieta nūdienos etinėje ir politinėje vaizduotėje, kiek jis filosofiškai pateisinamas ir kaip jis aptariamas šiuolaikinių mąstytojų? Kuo nacionalizmas skiriasi nuo patriotizmo? Apie tai – pokalbis su filosofu, istoriku, politikos apžvalgininku, Vilniaus universite...
2021-12-1054 min
Netokracija PodcastOd pisanja koda do testiranja Mercedesa, kako AI dospijeva u komercijalnu upotrebu?Kako izgleda proces razvoja proizvoda temeljenih na umjetnoj inteligenciji koji su namijenjeni komercijalnoj prodaji? Primjene AI tehnologija već su vidljive svuda oko nas, od Instagram filtera do YouTube feeda, no rijetko kad imamo priliku saznati kako izgleda proces razvoja behind-the-scenes.
Visage Technologies, švedsko-hrvatska tvrtka danas radi ne samo na AI rješenjima koji se primjenjuju u područjima poput marketinških kampanja, igara, potrošačke elektronike, sigurnosti i nadzora, biometrijske identifikacije i zdravstva već i na state-of-the-art tehnologijama za naprednu podršku vozačima.
Više o okolnostima razvoja i implementacije AI rješenja u Visage Technologiesu ispričao nam je njihov...
2021-11-2246 minOgledaloJaje, simbol neke nove budućnosti SrbijeNa Dan borbe protiv fašizma i antisemitizma, 9. novembra, Ministarstvo unutrašnjih poslova zabranilo je skup Inicijative mladih za ljudska prava na kome je najavljeno krečenje murala osuđenom ratnom zločincu generalu Republike Srpske Ratku Mladiću na Vračaru u Beogradu.
Međutim, iako mural nije okrečen, tog dana su dve aktivistkinje Aida Ćorović i Jelena Jaćimović spontano u prodavnici u blizini murala kupile karton jaja i gađale Mladićev mural. One su potom odvene u Policijsku stanicu Vračar, ali su posle nekoliko sati puštene.
Mural osuđenom ratnom zločin...
2021-11-1929 minOgledaloKako će novi Bundestag uticati na Balkan?Dana 26. septembra održani su izbori u Nemačkoj, posebni po tome što obeležavaju kraj šesnaestogodišnjeg mandata kancelarke Angele Merkel. Njena poslednja poslovna poseta pred izbore bila je Beogradu i Tirani, što ukazuje na njenu političku zainteresovanost za ovaj deo Evrope.
Međutim, mišljenja o njenom delovanju na spoljnopolitičkom planu prema Balkanu su podeljena. Dok jedni u fokus stavljaju podršku Merkelove porširenju Evropske unije, i otvorenošću za migracije, drugi skreću pažnju na to da su zemlje Zapadnog Balkana od ovog saveza dalje nego što su bile 2005. godine.
Merkelova od...
2021-10-1534 minOgledaloKome smeta jako pozorište?Cenzurisanje predstave “Kazimir i Karolina” Salašarskog pozorišta omogućeno je centarlizacijom donošenja odluka na Nacionalni savet Mađara, u kome nema političkog pluralizma, smatra politikolog Silard Janoš Tot.
Deo studenata Akademije umetnosti pravi predstave na mađarskom jeziku i već četiri decenije organizuje putujuću trupu koja gostuje po manjim, manjinskim mestima u Vojvodini, dovodeći na ovaj način, kako kažu, Šekspira među kukuruzima.
Salašarsko pozorište ovog leta na reptoaru je imalo predstavu "Kazmir i Karolina", pisca mađarskog porekla Edena fon Horvata. Drama je napisana tridesetih godina prošlo...
2021-09-1722 minOgledaloDa ne padne više nijedno drvoNedavno je, dok je šetao Fruškom gorom, Petar Živanović naišao na prizor seče stabala u ovom nacionalnom parku i umesto objašnjenja o čemu se tačno radi, Živanović je dobio psovke i udarce. Nasilnici su takođe Živanoviću oduzeli telefon, kako bi uklonili dokaze o navodnom nedelu koje su pravili.
Petar Živanović, koji je aktivista Pokreta "Odbranimo šume Fruške gore", svoj aktivizam izražava tako što sakuplja smeće iz ovog parka prirode i ostavlja ga ispred preduzeća koja je zadužena za njegovo očuvanje Javnog preduzeća Nacionalni park Fruška gora.
...
2021-08-2030 minHomo cultus. Tarp praeities ir ateitiesTarp praeities ir ateities. Ateities kartos neturi savo lobistų, arba Apie technologijų ir etikos santykį. Pokalbis su Laurynu Adomaičiu.Pastaruoju metu vis rimčiau svarstoma apie technologijų ir etikos santykį, moralines naujausių technologijų vystymo ir taikymo pasekmes. Ar verslo atstovai įsiklauso į moralės filosofų perspėjimus? Galbūt pelno siekimo ir moralaus veikimo logikos iš principo prasilenkia? Kas yra atsakingas už etišką technologijų plėtojimą ir naudojimą? Kaip, kuriant dirbtinį intelektą, įmanoma išvengti visuomenėje egzistuojančių šališkumų, neteisingumo ir nelygybės apraiškų? Kuo šiandien aktualios vokiečių filosofo Hanso Jono idėjos? Ar socialinių tinklų amžiuje dar galime prasmingai kalbėti apie privatumą, laisvę ir autonomiją? Apie tai – pokalbis su filosofu, technologijų ir etikos ekspertu, būsimuoju tyrėju Prancūzijos...
2021-08-1353 minOgledaloMoramo da naučimo da živimo jedni s drugimaTek trećina građana Srbije smatra da Crna Gora treba da bude samostalna država. Čak 62% negira postojanje Crnogorske nacije.
Ovo su rezultati istraživanja “Stavovi građana Srbije o Crnogorcima” koje je sprovela agencija Nina media, na reprezentativnom uzorku od 1003 građana. Istraživanje je naručilo udruženje Crnogorski elektori Srbije, a rezultate je prezentovalo i Vovojvođanska politikološka asocijacija (VPA) i Asocijacija filozofa, sociologa i politikologa “Polis” iz Vrbasa 1. jula u Novom Sadu.
Istraživanje je pokazalo da bi jednoj trećini smetalo da Crnogorac ima rokovodeći položaj u državi, a ako petine n...
2021-07-1629 minOgledaloPravo na pravo samo ako se platiNacrtom Zakona o parničnom postupku mnogim građanima bilo bi onemogućeno da dođu do pravde, i na taj način bi se smanjio pritisak na sudstvo, objašnjava advokat Veljko Milić.
Nacrt zakona o izmenama i dopunama Zakona o parničnom postupku donet je 19. maja, a 1. juna deo advokata izašao je na ulice da protestuje. Drugi deo advokata, udružen u advokatske komore, rešio je da uđe u pregovore sa Ministarstvom pravde.
A šta je sporno u ovom nacrtu? Naime, u njemu se navodi da određeni podnesak, koji može da bude tu...
2021-06-1821 minOgledaloOčuvanje zaostavštine iz Jugoslavije ključ za razvijanje kultureNedavno je Društvo arhitekata Novog Sada podnelo Inicijativu Zavodu za zaštitu spomenika kulture Grada Novog Sada da se nedavno iseljeni kompleks zgrada Radija Novog Sada i Studio M-a u u najkraćem mogućem roku utvrdi za kulturno dobro i da se time pravno-formalno uredi buduća rekonstrukcija objekata. Tim povodom, u podkastu Ogledalo razgovarali smo sa bivšim muzičkim urednikom Radija Novog Sada, novinarom i publicistom Bogomirom Bogicom Mijatovićem.
Mijatović kaže da je predsedniku vlade Vojvodine Igoru Miroviću, kada je on tek došao na tu funkciju, predložio da zgrada Rad...
2021-05-2129 minOgledaloOd nacionalizma se teško lečiNakon Protesta protiv fašizma koji je održan krajem aprila 2021.na Trgu slobode u Novom Sadu, a čiji je povod bio ulično nasilje, napadnu novinar Daško Milinović, navodi da se ne plaši da izađe na ulicu, ali da je siguran da će se slične stvari dešvati i u budućnosti.
Kao razog iznenađenosti javnosti na više iznenađena brzom reakcijom policije nego uličnim nasiljem Milinović navodi nedostatak institucija.
„Tužna je ta zemlja u kojoj policiji treba neki poseban mig sa vrha da označi da treba da radi svoj...
2021-04-2330 min
Pro PatriaPapunkčiui su Vytautu Sinica | Lenkų autonomija lietuvių rankomis?Ačiū už paramą. Paremti mus galite patreon.com/propatria
2021-03-1512 minOgledaloNovinarstvom protiv lažnih vestiU publikaciji "Izveštavanje o migrantima - između manipulacije i etike" navodi se da, ukoliko se posmatraju manipulativni narativi, može se uočiti da se oni šire izuzetno velikom brzinom preko platformi koje mobilizuju desetine hiljada građana, da uključuju eksplicitnu ksenofobiju, šovinizam i govor mržnje, i da na planu fabule i stila podrazumevaju nekoliko šablona.
U periodu od 21. septembra do 29. decembra 2020. godine na portalu VOICE objavljeno je 25 analitičkih tekstova. Analizu medijskog izveštavanja o izbeglicama i migrantima i uočenih manipulativnih narativa sproveli su Petar Alimpijević, Sanja Kosović, Igor Išpanović, Aleksandar Bugarin...
2021-03-0530 minOgledaloSistem ne štiti uvek žrtve nasiljaIako državu ne košta ništa da se žrtvi dodeli status posebno osetljivog svedoka – to se ne dešava često, a upravo taj status omogućava dodatnu zaštitu žrtvi, koja joj pomaže da ne odustane od tužbe protiv počinioca i da je zaštiti od dodatne viktimizacije.
Insititucionalno zlostavljanje
Vanja Macanović kaže da se oni u Autonomnom ženskom centru (AŽC) u većini slučajeva susreću sa žrtvama koje ne dobiju adekvatnu zaštitu, ili ukoliko žrtva nije zadovoljna kako su institucije reagovale. Upravo zato, iz njihovog ugla, objašnjava M...
2021-01-2929 minOgledaloBez mesta u društvuPrema Alternativnom izveštaju o položaju i potrebama mladih za 2020. godinu Krovne organizacije mladih Srbija(KOMS), mladi imaju nisko poverenje u institucije,a čak 76 odsto ne veruje političarima. Da mladi uopšte nemaju uticaja na političke procese i odluke misli polovina ispitanika. Kao jedan od najvećih problema, 55 odsto mladih je navelo mali uticaj na donošenje odluka. Zbog ovakvih poražavajućih rezultata, u podkastu Ogledalo, razgovarali smo sa koordinatorkom programa KOMS-a Milicom Borjanić.
Jedan od razloga koji se često navodi kada se govori o informisanosti mladih o političkim procesima je sredstvo koje svakodnev...
2021-01-2229 minOgledaloPortparoli vlastiJelena Dukarić iz Vojvođanskog građanskog centra ocenila je da ekstremističke grupacije i desničari u Srbiji služe kao produžena ruka vlasti i pričaju one stvari koje političari na zvaničnim funkcijama ne bi smeli da pričaju.
„Oni čak i nisu uvek u potpunoj kontroli političara nego je činjenica da su neke stvari spremni i sami da urade. Zašto i kako to sociolozi i psiholozi mogu da objasne zato što u njihovom delovanju postoji skrivanje stvarnih želja i razloga za konkretnim uticajem“, rekla je Dukarić u potkastu Ogledalo Nezavisnog društva novin...
2020-12-2232 minOgledaloZašto država?Stanovnici Srbije koji žive van glavnog grada, centralizaciju najčešće zovu„beogradizacija“ jer, kako kažu, u Beogradu se bolje živi jer tamo ima najvišenovca.
Ipak, u programima srbijanskih partija decentralizacija je jedna od tačaka, a opozija često kritikuje vlast po ovom osnovu. Čak i u Statutu vladajuće Srpske napredne stranke stoji deo o decentralizaciji Srbije, Liga socijaldemokrata Vojvodine od svog osnivanja govori kako o punopravnoj autonomiji Vojvodine, tako i o decentralizaciji Srbije, postojala je i stranka Ujedinjeni regioni Srbije kojaje osnovana na temeljima decentralizacije i ravnomernog regionalnog razvoja.Novi...
2020-12-0434 min
PerformansasPerformansas. Autoritarinę Vengriją palikęs režisierius Árpádas Schillingas: šiai valstybei buvau pernelyg radikalus ir politiškas„Menas negali vengti politikos“, – sako teatro režisierius iš Vengrijos Árpádas Schillingas. Jau kurį laiką jis yra palikęs savo tėvynę, nutaręs nesitaikstyti su valdžios ribojama kultūros institucijų autonomija, šiuo metu gyvena Prancūzijoje, o kuria įvairiuose pasaulio teatruose. Politinio teatro meistras sako, kad jo spektakliai – ne režisieriaus, o bendruomenės kūryba, kuri prasideda nuo politinio mąstymo. Lietuvoje jau du spektaklius pastatęs A. Schillingas dabar su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais ruošiasi pavasarį planuojamai premjerai – spektakliui apie atskirtį tarp regionų ir didžiųjų miestų bei vidinę emigraciją, šį darbą ketina pristatyti nedideliame Plungės rajono miestel...
2020-12-0133 minOgledaloPropada projekat “srpskog sveta”Crna Gora je na pragu formiranja nove vlade. U stvari, možda jeste a možda i nije, s obzirom da pobednici na izborima deluju više kao “razbijena” banda nego li kao neka heterogena skupina koja ima neku zajedničku ideologiju ili zajednički cilj. Kako se vama to čini?
“Meni se čini da se još jednom pokazalo da je Karl Šmit bio u pravu: naime, politika počinje u trenutku kada definišeš neprijatelja. Dakle, i taj neprijatelj je bio jedino što je zajedničko toj koaliciji - neprijatelj je bio Milo Đukanović. Sada, kada je on na neki način uk...
2020-11-2131 minOgledaloŽenski glasUprkos rastu „ženskih kvota“ na izbornom listama, ženski glas u izbornom procesu nije se čuo, a o poziciji žena ćutala je i levica i desnica.
Kako izgleda analiza poslednjeg izbornog procesa iz rodne perspektive? Koliko su pitanja koja se tiču pozicije žena u društvu bile zastupljene u emisijama, spotovima, političkim porukama. Šta su same žene zagovarale i da li je ikome bilo važno da se zauzme za ljudska prava i rodnu ravnopravnost?
U podkastu "Ogledalo" portala Autonomija o „ženskom glasu“ sa profesorkomDubravkom Valić Nedeljković iz Novosadske novinarske škole i sociološkinjom Višnjom Baća...
2020-11-2029 minOgledalo91. danZašto je bilo potrebno da prođe svih 90 dana roka za formiranje nove Pokrajinske vlade iako SNS ima nadmoćnu većinu u Skupštini Vojvodine?
Koje su to politčke igre bile u pitanju? Da li je zaista bilo potrebno čekati formiranje vlade na republičkom nivou koja je takođe poprilično trajalo? Da li su građani Vojvodine to uopšte primetili? I da li je u aktuelnoj raspodeli ili koncetraciji moći Vojvodina potpuno skrajnuta?
U podkastu Ogledalo portala Autonomija.info „91. dan“ sa naučnim saradnikom na Institutu za političke studije Dejanom Burs...
2020-11-2027 minOgledaloPrebrojavanjeKo su pobednici a ko gubitnici netom održanih izbora u Vojvodini, ali i na ostalim nivoima.
Kako su se birali pokrajinski poslanici, šta se desilo sa izbornim rezultatima, koliki je bio odziv – nepoznanice su ove izborne trke, koju je obeležio i bojkot dela opozicije.
U podkastu Ogledalo portala Autonomija.info „Prebrojavanje“ sa naučnimsaradnikom na Institutu za političke studije Dejanom Bursaćem i glavnimurednikom portala Autonomija na mađarskom jeziku Čabom Presburgerom razgovara Denis Kolundžija.
2020-11-2039 minOgledaloManjinski glasSve je veći broj političkih organizacija sa nacionalnim obeležjem – kako usvakodnenvnom delovanju, tako in a izborima koji su iza nas.
Zašto se pojedine stranke odlučuju na taj korak? Kakav odnos to pokazuje premapripadnicima nacionalnih manjina? Ali i koliko će uticaja u parlamentu imatinacionalne manjine s obzirom na njihov mali broj i generalno desno orijentisaninovi saziv?
U podkastu “Ogledalo” portala Autonomija.info o „manjinskom glasu“ sa Miroslavom Keveždijem razgovarala je Aleksandra Bučko
2020-11-2031 minOgledaloListić viškaIzbori koji su večito u senci, o kojima se ćuti i za koje mnogi građani saznaju tekukoliko izađu na birališta.
Zašto se takmičari za mandate u Banovini skrivaju od birača? Da li je i odrađivanjeizbornog procesa vojvođansku autonomiju pretvorila u njeno naličje? Da li supokrajinski mandati samo politički plen koji se tek rutinski potvđuje u četverogodišnjim ciklusima?
U podkastu Ogledalo portala Autonomija.info o „listiću viška“ u glasačkimkutijama sa naučnim saradnikom na Institutu za...
2020-11-2030 min
Divas puslodesKomunistu režīmam Ķīnā 70. Zelenskis par Donbasu. Džonsona jaunais breksita plānsStudijā notikumus komentē Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks Aldis Austers un LU pasniedzēja Sigita Struberga.
Komunistiskās Ķīnas septiņdesmitgade
1. oktobrī ar grandiozu militāro parādi un tai sekojošu pilsoņu gājienu Pekinas Tjaņaņmeņas laukumā tika atzīmēta Ķīnas Tautas Republikas 70. gadadiena. Ķīnas kompartijas ģenerālsekretārs un prezidents Sjī Dzjiņpins uzrunāja klātesošos, stāvēdams turpat, kur pirms 70 gadiem režīma pamatlicējs Mao Dzeduns, kad pasludināja tautas republikas nodibināšanu. Dziņpina vārdiem par to, ka nav spēka, kurš varētu satricināt sociālistiskās Ķīnas pozīcijas planētas austru...
2019-10-0352 min
Šīs dienas acīmUkraina pēc Pirmā pasaules kara. Sapnis par nacionālu valsti. 1.daļaKāpēc Ukrainai pēc Pirmā pasaules kara noslēgumā neizdevās iegūt savu suverēnu valstiskumu tāpat kā Baltijas valstīm? Par norisēm Ukrainā 1917.–1920. gadā saruna ar ukraiņu vēsturnieku vēstures zinātņu kandidātu Andriju Rukasu. Sarunas pirmā daļa.
1917. gadā, kad Pirmā pasaules kara novājināta, sāka brukt Romānovu impērija, tai pakļautās nācijas cita pēc citas apliecināja savas pašnoteikšanās tiesības. Visstraujāk šie procesi risinājās Somijā, kurai jau cara impērijas laikā bija sava nozīmīga autonomija, un Polijā, kurai bija savs patstā...
2019-08-1130 min
Radijo dokumentikaRadijo dokumentika. Kurdų revoliucija Sirijoje.Prieš aštuonerius metus Sirijos kurdai ėmėsi įgyvendinti tai, kas dažnai vadinama tiesiog utopija: tiesioginė demokratija, komunų valdžia ir visiška autonomija. Kaip šiandien atrodo Rožavos regionas, kur prieš ketverius metus pirmą kartą buvo sustabdyta ISIS? Autorius Benas Gerdžiūnas. Pasakojime panaudotos Luiso Perezo muzikinės kompozicijos.
2019-07-2126 min
Divas puslodesTikšanās Davosā, kurdu ievērojama minoritāte vairākās valstīs un joprojām par breksituStudijā notikumus komentē arī TVnet žurnālists Toms Rātfelders. Telefonintervijā - laikraksta "Diena" žurnālists Andis Sedlenieks.
Kurdi
Kurdi ir irāņiem radniecīga tauta, kas izsenis apdzīvo kalnainos rajonus Mazāzijas austrumdaļā un Mezopotāmijas ziemeļos. Mūsdienās kurdu kopskaits tiek lēsts uz 30 līdz 45 miljoniem. 19. gs. beigās kurdi, kuru lielākā daļa tobrīd bija Osmaņu impērijas pavalstnieki, piedzīvoja savu nacionālo atmodu. Noslēdzoties Pirmajam pasaules karam, radās centieni izveidot neatkarīgu kurdu valsti vai vismaz autonomiju Turcijas sastāvā. Taču solījumi, kas kara laikā izskanēja no rietumu lielvalstu...
2019-01-2453 min
Divas puslodesNotikumi pasaulē. Vēlēšanas Zviedrijā. Aktualitātes Katalonijā un SīrijāGaidāmās Zviedrijas parlamenta vēlēšanas.
Pusgadsimtu pēc Otrā pasaules kara Zviedrija šķita nesatricināma sociālās labklājības citadele. Valsts īstenoja savu tradicionālo neitralitāti, nepievienojoties NATO, distancējās arī no Rietumeiropas integrācijas procesiem un turpināja būvēt labklājības sabiedrību, kuras pamati bija likti jau pirmskara periodā. Pie valsts stūres piecdesmit gadus nemainīgi bija Zviedrijas Sociāldemokrātiskā partija, un tās līderis Tāge Erlanders palika premjerministra amatā veselus 23 gadus. Tikai paretam „sociāldemokrātu paradīzes” mieru iztraucēja kādas radikāli kreiso sarīkotas nekārtības vai Zvied...
2018-09-0651 min
Žmonės ir idėjosŽmonės ir idėjos 2018-06-13 14:05Estijos švietimo sistema vertinama kaip viena pažangiausių Eurpoje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, Estijos moksleiviai išsiskiria ne tik aukštais pasiekimais, bet ir sugebėjimu spręsti problemas kartu. Estijos švietimo ir mokslo ministrės Mailis Reps požiūriu, vienas iš pagrindinių švietimo sėkmės elementų Estijoje yra mokytojų autonomija, laisvė pasirinkti, kaip dirbti su mokiniais: „Mokytojai priima naujoves tik tada, kai pamato, kad kas nors jau tą naujovę išbandė ir ji pasiteisino. Jeigu naujovė yra privaloma, jeigu ji brukama per prievartą ir žmonės neturi laiko tos naujovės apgalvoti – ji neveiks“.
2018-06-1355 min
Kultūros savaitėKultūros savaitė 2018-03-03 09:05Operos „Post futurum“ autorius - kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečia į premjerą Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Eidamas 83-metus mirė operos grandas Virgilijus Noreika. Pokalbis su BBC kultūros žurnaliste, viena Londono knygų mugės organizatore Rosie Goldsmith. Menininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė VDA galerijoje „Titanikas“ pristato parodą „With Love from...“ („Su meile nuo...“). Įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Garsiose Europos teatro scenose dirbantis vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Jaunimo teatre kuria spektaklį „Autonomija“.
2018-03-031h 48
Pasaulio laikasPasaulio laikas 2015-09-06 12:10Pirmadienį Ukrainos parlamentui pritarus pirminėms Konstitucijos pataisoms, kurias įgyvendinus būtų suteikta didesnė autonomija prorusiškų separatistų kontroliuojamoms rytinėms teritorijoms, kilo riaušės. Kokius pavojus Ukrainos stabilumui kelia šalies radikalūs dešinieji? Ar Kinijai pavyks išlaikyti jau dešimtmetį trunkantį dominavimą pasaulyje?Aplinkosaugininkai įspėja, kad dramatiškai senka Artimuosiuose Rytuose esanti Negyvoji jūra. Aiškinamės, kaip valstybės bando spręsti šią krizę.
2015-09-0627 min